Navigacija
→ Apie Mus
→ Naujienos
→ Visos naujienos
→ Pasidaryk pats
→ Būrelis "Miškinukas"
→ Mūsų pasiekimai
→ Remėjai
→ Kontaktai
Vartotojų tinkle
Prisijungusių svečių: 2
Prisijungusių narių nėra

Registruoti nariai: 5
Naujausias narys: Arneta
Paskutiniai straipsniai
Donatas Jankauskas „...
Vaidas Mierevičius "...
V. Valikonio darbas ...
T. Pažemecko darbas ...
Eglutė
Ačių,kad apsilankėte
Dirbtuve.Vhost.Lt
Kūrybinė-Pažintinė-Turistinė Išvyka dviračiais po Panevėžio ir Kėdainių rajonus 2005 M.
Išvykos Panevėžio ir Kėdainių rajonai 2005

 

Kūrybinė-Pažintinė-Turistinė Išvyka, 2005 M.

Dviračiais po Panevėžio ir Kėdainių rajonus

 


Panevėžio ir Kėdainių rajonai 2005

Išvykos maršrutas:

Panevėžio Juozo Miltinio vidurinė mokykla - Berčiūnai - Naujamiestis - Ustronė - Krekenava - Paberžė (Kėdainių rajonas) - Pašiliai - Stultiškiai - Upytė - Panevėžio Juozo Miltinio vidurinė mokykla.

Išvykoje aplankytos vietos:

Berčiūnai. Važiuojant iš Panevėžio nuo Savitiškio tilto link Berčiūnų, įvažiavus į pušyną už 300 m kairėje kelio pusėje yra Berčiūnų pilkapiai. Čia jų aptikta apie 40, kuriuose radiniai datuojami III-IV a. Tai senas lietuviško tipo kapinynas. Visi kapai apdėti akmenų vainikais. Kasinėjant randama kaulų, anglių, pelenų. Dabartinių Berčiūnų vietoje būta stambesnės gyvenvietės.
Berčiūnų vietovė sena ir žinoma jau kryžiuočių puolimo laikais. Kai 1398 m. Vytautas užrašė kryžiuočiams Lietuvą iki Nevėžio, Berčiūnai buvo atsiradę prie pat sienos.
1938 - 1944 metais Berčiūnuose buvo statoma bažnyčia. Lauko darbai buvo užbaigti, bet vidaus apdaila nepadaryta. 1956 metais bažnyčia išsprogdinta, griuvėsiai išvežti. Griaunant bažnyčią, dalis vitražų, sukurtų Pakruojo dailininko Stasio Ušinsko pateko į Kauno skulptūros ir vitražo galeriją, dalis į Krekenavos bažnyčią.
1994 m. liepos 11 d. Berčiūnuose pašventintas Tautos kankinių bažnyčios kertinis akmuo. Į naują bažnyčią jau sugrįžo ir S. Ušinsko vitražai. Bažnyčia pašventinta 1997-06-14. Nuo naujos Berčiūnų bažnyčios pervažiavę per Sanžylę, sukame į kairę ir pasiekiame plentą Panevėžys - Šiauliai. Sukame į dešinę, o po to į kairę ir važiuojame link Naujamiesčio.

Naujamiestis. Naujamiestis paminėtas dokumentuose 1583 m., kai jau buvo reformatų parapija, o dvarą valdė Valavičiai. Pirmoji reformatų bažnyčia pastatyta 1689 metais, o katalikų dar tik po 100 metų. Naujamiestyje evangelikų reformatų pamokslininku dirbo Jonas Božinovskis (Vyresnysis) (1610 - 1673).
Dabartinė Šv. Mato bažnyčia pastatyta 1898 -1908 m. Bokšto aukštis 65 m. Naujamiesčio bažnyčia garsėja vienu didžiausių varpų visoje Lietuvoje. Jo svoris 3375 kilogramai. 1944 m. už bažnyčios bokšto užkliudęs rusų lėktuvas sprogo, tačiau pastatas nenukentėjo, išbyrėjo tik bažnyčios langai.
Iš senų laikų Naujamiestis garsėjo Šv. Onos atlaidais. Iš kaimyninių parapijų suvažiuoja į atlaidus tūkstančiai žmonių.
Iš Naujamiesčio apylinkės (Naudvario) kilęs inžinierius, kelių tiesėjas ir tiltų statytojas Stanislovas Kerbedis (1810 - 1899). Jis suprojektavo pirmą pakeliamą tiltą per Nevą Peterburge, tiesė Peterburgo - Varšuvos geležinkelį.
Toliau važiuojame link Krekenavos.

Ustronė. Išsukus iš pagrindinio kelio į dešinę, galima užvažiuoti gražioje vietoje ant Vadakties kranto, svirne įkurtame J. Tumo - Vaižganto ir knygnešystės muziejų. Čia, nuošaliame vienkiemyje, Vidugirių sodyboje, buvo slepiama lietuviška spauda. Sodyboje lankėsi ir kūrė rašytojas Vaižgantas.

Krekenava. Istoriškai vietovė žinoma Vytauto Didžiojo laikais nuo 1409 m. 1416 m. priklausė Vizgirdams ir buvo Upytės pavieto centras. Pirmąją bažnyčią čia pastatė Vytautas 1419 m. po Žemaičių krikšto, prašant Betygalos klebonui. Šią senąją bažnyčią keitė kelios medinės, kol 1896-1901 buvo pastatyta mūrinė, eklektiškos kompozicijos, turinti neogotikos elementų mūrinė bažnyčia. Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo parapijos bažnyčia garsėja stebuklingu Dievo Motinos paveikslu centriniame altoriuje. Krekenava daugiausia sutraukia maldininkų iš šiaurės ir vidurio Lietuvos.

Paberžė. Paskutiniais metais viena iš labiausiai turistų lankomų vietų Lietuvoje - Paberžė (Kėdainių rajonas). Traukia juos čia legendinė mūsų laikų asmenybė - Santarvės premijos laureatas Tėvas Stanislovas. Sovietmečiu jį į nuošalų kaimelį, kur nuo bažnyčios iki artimiausios gyvenvietė buvo net keletas kilometrų, tuometinė valdžia prievarta nutrėmė. Tačiau taip jau atsitiko, kad ir po to nenutilo Tėvo Stanislovo balsas ir jo įtaka žmonėms nesumažėjo. Priešingai. Tėvas Stanislovas čia suformavo visiems atvirą ir prieinamą kultūros, dvasinį centrą, kuris bene labiausiai traukia jaunimą. Bažnyčia, klebonija ir kiti šalia šventoriaus stovintys pastatai paversti neformaliu muziejumi, patalpomis, kuriose įgyvendinami įvairūs kultūros ir socialiniai projektai, gydosi priklausomybę nuo alkoholio, kitų svaiginančių medžiagų turintys žmonės ir kt.
Paberžė - unikali gyvenvietė. Ji įsikūrusi prie Liaudės ir Nykio upelių santakos. Nuo čia iki Surviliškio - 8 km. Senovėje Paberžėje būta barono Šilingo dvaro. Šio barono lėšomis ir rūpesčiu 1787 m. pastatyta didelė medinė Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčia (Surviliškio parapijos filija). Stovėjo ji neilgai - pasiglemžė gaisras. Po to jos vietoje Šilingas pastatė iš kažkur nupirktą seną mažą koplyčią. 1863 m. tam pačiam baronui finansuojant koplyčia buvo padidinta. Vėlesniu jos remontu, puošyba pasirūpino kunigas Ipolitas Baronas.
Dėmesį patraukia šios bažnyčios klasicistinis portikas ir barokinis bokštelis, turintis aštuonsienį būgną ir varpo formos šalmą. Prie pagrindinės bažnyčios dalies prijungta šoninė zakristija. Bažnytėlė nedidelė, tačiau labai jauki, viduje - daug vertingų meno kūrinių.
Pernakvoję Paberžėje, grįžtame į Panevėžio rajoną ir važiuojame į Pašilių stumbryną.

Pašilių stumbrynas. Čia aptvaruose ganosi stambiausi Europos laukiniai gyvūnai. Šie žvėrys įrašyti į tarptautinę Raudonąją knygą.
Lauko ir miškų keliukais važiuojame į link Ėriškių.

Stultiškių kaimas. Čia vėjo malūne įkurtas linų muziejus. Keturių aukštų kepurinis malūnas pastatytas XIX a. pabaigoje. Čia patiems galima pamėginti linus braukti, verpti ir austi.

Upytė. Čia yra vienas iš reikšmingiausių Panevėžio rajono kultūros objektų - Upytės piliavietė, dažnai vadinama Čičinsko kalnu. Kadaise čia stovėjo pilis, XIV a. Tapusi kovų su Livonijos ordinu centru. Tai archeologijos paminklas.
Toliau link Panevėžio į namus.



>> Rodyti Maršruto žemėlapį <<



Nuotraukos:

Panevėžio ir Kėdainių rajonai 2005

Panevėžio ir Kėdainių rajonai 2005

Panevėžio ir Kėdainių rajonai 2005

Panevėžio ir Kėdainių rajonai 2005

Panevėžio ir Kėdainių rajonai 2005

Panevėžio ir Kėdainių rajonai 2005

Panevėžio ir Kėdainių rajonai 2005

Panevėžio ir Kėdainių rajonai 2005

Panevėžio ir Kėdainių rajonai 2005

Panevėžio ir Kėdainių rajonai 2005

Panevėžio ir Kėdainių rajonai 2005


Komentarai
Komentarų neparašyta.
Rašyti komentarą
Prisijunkite, norėdami parašyti komentarą.
Reitingai
Balsuoti gali tik nariai.

Prašome prisijungti arba prisiregistruoti.

Nėra reitingų.
Prisijungti
Nario vardas

Slaptažodis



Pamiršai slaptažodį?
Paprašyk naujo